Bibliotekininkai ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai nesidžiaugia Premjero giriami, kad „dirba už mažai, bet gerai“. Sausio mėnesį padidinus darbo užmokestį iki šiol už minimumą dirbusiems socialiniams darbuotojams, kultūrininkai liko vieni iš mažiausiai uždirbančių biudžetininkų. Ketvirtadienį Utenos rajono savivaldybės salėje Utenos rajono bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai apie savo problemas diskutavo su Lietuvos profesinių sąjungų atstovais.

Su kultūros darbuotojais susitiko (iš kairės): LPS atstovės L. Taleikienė ir J. Matuizienė, Utenos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Z. Ringelevičienė, tarybos narys Osvaldas Katinas, savivaldybės administracijos
Kultūros skyriaus vedėja J. Misiūnienė, Leliūnų bibliotekos vyr. bibliotekininkė D. Mažliokienė. Autorės nuotraukos

Kultūros įstaigų darbuotojai priminė apie senas bėdas – būtinybę vyriausybei kardinaliai keisti požiūrį į kultūrą ir kultūros darbuotojų veiklą, didinti darbuotojų atlyginimus.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė informavo, kad kultūros programai skiriama 4,5 proc. savivaldybės biudžeto lėšų. Tai sudaro 4 mln. 457 tūkst. Lt. Nuo 2004 m. vykdomi ES finansuojami projektai, kuriems įgyvendinti gaunamos lėšos viršija skiriamas iš biudžeto.

Pristatydama įstaigos struktūrą, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė sakė, kad mieste veikia trys bibliotekos padaliniai, 20 padalinių įkurta kaimuose. Centrinėje bibliotekoje ir jos padaliniuose dirba 67 darbuotojai. Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimai siekia 1332 Lt atskaičius mokesčius.

2009 m. 50 proc. kultūros įstaigoms skiriamų biudžeto lėšų tekdavo bibliotekai, vėliau finansavimas mažėjo. Pagal lankomumą biblioteka yra lankomiausia kultūros įstaiga – per praėjusius metus A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje apsilankė beveik 300 tūkst. lankytojų. „Tai aukščiausias rodiklis, mus lenkia gal tik prekybos centrai“, – apibendrino V. Garunkštytė. Direktorė pabrėžė, kad sumažinus finansavimą, įstaigai išsilaikyti padeda už įgyvendinamus projektus įsisavinamos lėšos.

Statistikos pateikė ir muziejininkai. Pasak Utenos kraštotyros muziejaus direktorės Lilijos Jovarienės, miesto muziejuje ir jo padaliniuose – Tauragnų krašto muziejuje, A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Juknėnuose, bei V. Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose dirba 14 žmonių. Muziejaus biudžetas siekė 455,6 tūkst. litų, kartu su projektinėmis lėšomis – 1 mln. 600 tūkst. litų. Muziejui tenka mažiausia pyrago riekė skirstant lėšas. Muziejaus vadovė teigė, kad darbuotojų atlyginimai siekia 1 430 Lt atskaičius mokesčius.

Drastiškų žygių padėčiai pakeisti kultūrininkai kol kas neplanavo, pirmojo susitikimo metu į profesinę sąjungą susibūrė per 20 rajono bibliotekininkų ir muziejininkų.

Susitikime dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė pripažino, kad dirbančiųjų problemos sprendžiamos nepakankamai arba nesprendžiamos visai. Vyriausybė profsąjungų negirdi, dialogas su vadžios atstovais suaktyvėja tik po mitingų. Šią savaitę premjerui profsąjungos įteikė raštą, kuriame reikalaujama didinti minimalų atlyginimą, jaunimo užimtumą, biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinį atlyginimą.

Muziejininkai ir bibliotekininkai – vieni iš mažiausiai uždirbančių biudžetininkų

Lietuva yra trečia nuo galo Europoje pagal minimalaus atlyginimo dydį, mažesnis atlygis nustatytas tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Apie profsąjungų veiklą kalbėjo Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

"Utenos apskrities žinios" informacija

Naujausi komentarai

Tavo komentaras

Vardas *

Įveskite simbolius iš paveiksliuko:		Komentuoju

Informuokite redakcija apie netinkamus komentarus.