Vasario 15 d. Utenos muzikos mokykloje, iškilmingame Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjime vyko Utenos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo bei apdovanojimo Utenos rajono savivaldybės simboliu (atminimo ženklu) „Utenai – 750 metų“ ceremonija, įteiktos rajono meno ir kultūros premijos.

Pirmoje eilėje iš kairės: L. Lapinienė, V. Z. Baškytė, M. Petrauskienė, A. Katinas, A. Misiukaitė, A. Gaižutis, N. Rimkevičienė,
A. Grašys, R. Macelienė, L. Taleikienė. Antroje eilėje iš kairės: O. Katinas, V. Latonas, P. Kunčiūnas, S. Rybakovas, A. Petrikas,
T. Narbutas, S. Eitminavičius, L. Blažiūnas. Kristinos Sakaitės nuotraukos

Už Utenos krašto vardo garsinimą, kūrybą, lietuvių kultūros ir Rytų Aukštaičių tarmės puoselėjimą bei propagavimą Utenos krašto garbės piliečio vardas suteiktas aktoriui Algirdui Antanui Grašiui.

Kraštietis, aktorius, pasivadinęs sceniniu pseudonimu Bračas iš pa Utenas, penkiolika metų gastroliavo su „Armonikos“ ansambliu, kitais etnografiniais kolektyvais po Lietuvą propaguodamas liaudies muziką ir aukštaitišką tarmę. Daugiau kaip 70 vaidmenų teatre sukūręs aktorius pirmą kartą scenoje tarmiškai prabilo prieš 30 metų Moljero komedijoje „Skapeno klastos“. Prieš trejetą metų išleido knygą „Algirdo Grašio legendos. Bračo pacukų satyros“, kurioje pasakojama apie Utenos krašto žmonių likimus.

Garbės piliečio vardas taip pat suteiktas akademikui, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriui Algirdui Gaižučiui. Apdovanojimas įteiktas už aktyvią veiklą kraštiečių klube „Indraja“, Aukštaitijos regiono edukacijos centro įsteigimą Utenoje ir iniciatyvas, skatinant bendradarbiavimą tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir Utenos r. savivaldybės.

Jauniausias kultūros ir meno premijos laureatas – dailininkas, grafikas Linas Blažiūnas

Trys Utenos krašto šviesuoliai apdovanoti už kūrybinę veiklą. Vertinant per pastaruosius 5 metus sukurtus uteniškių menininkų darbus ir kultūros darbuotojų veiklą, buvo atsižvelgiama į meniškumą, išliekamąją vertę, novatoriškumą, autentiškumą, originalumą ir profesionalumą.

2011 m. Utenos rajono kultūros ir meno premija už šokio meno puoselėjimą ir Utenos krašto vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje skirta Utenos kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Vieversa“ meno vadovei Robertai Macelienei. Per apdovanojimus dėkodama už vertinimą ir įvertinimą choreografė sakė geriau besijaučianti repeticijų salėje. Penkiolika metų gyvuojantis ansamblis esąs jos darbas, gyvenimas ir laisvalaikis, 150 šokėjų – tarsi antra šeima.

2004 m. „Vieversa“ pripažintas geriausiu Lietuvos mėgėjų dainų ir šokių ansambliu, tapo „Aukso paukštės“ laureatu.

Garbės piliečiui akademikui Algirdui Gaižučiui apdovanojimą įteikia Utenos r. savivaldybės meras A. Katinas

Kultūros ir meno premija už kūrybinę veiklą įteikta ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bei Aukštakalnio progimnazijos jungtinio pučiamųjų instrumentų orkestro vadovui Vytautui Latonui. Jo vadovaujamas kolektyvas be kitų apdovanojimų, buvo pripažintas geriausiu Lietuvos meno kolektyvu, rengia pasirodymus Lietuvoje ir už jos ribų.

Trečioji kultūros ir meno premija įteikta dailininkui, grafikui Linui Blažiūnui. Jaunas menininkas praėjusiais metais Vilniaus grafikos meno centre vykusioje parodoje „Estampas“ buvo įvertintas už metų debiutą, grafikas pakviestas pristatyti savo kūrybą dešimtojoje Baltijos šalių grafikos bienalėje Kaliningrade. Šiemet uteniškiui dailininkui skirta LR Kultūros ministerijos valstybinė stipendija estampų ciklo „Gyvūniškasis lygmuo“ kūrimui.

Utenos rajono simboliu-atminimo ženklu „Utenai–750“ apdovanoti kraštui nusipelnę uteniškiai: už sąžiningą darbą ir rūpestį pacientais – VšĮ „Utenos ligoninė“ slaugytoja Valdemara Zita Baškytė; už neatlygintiną gandrų ir gulbių globą, rūpinimąsi sužeistais laukiniais paukščiais – Utenos r. gyvūnų mylėtojų draugijos narė Stasė Davniukienė; už liaudies tradicijų saugojimą bei svarų indėlį turtinant Utenos r. kultūrinį gyvenimą – Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslinė darbuotoja, etnologė, žurnalistė Gražina Kadžytė; už puikius pasiekimus dviračių sporte bei Utenos vardo garsinimą Lietuvoje bei pasaulyje – dviratininkė, Pasaulio dviračių treko čempionė, Planetos rekordininkė Simona Krupeckaitė; už sporto ir kultūros renginių rėmimą bei aukštus pasiekimus aviamodeliavimo sporte – UAB „Vytrolma“ vadovas Rolandas Mackus; už Utenos krašto gamtovaizdžio puoselėjimą, meno ir gamtos sintezę akmens skulptūrose – tautodailininkas Valentinas Šimonėlis; už indėlį Utenos ekonominei plėtrai – UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas; už ilgametę pedagoginę ir pilietinę veiklą, svarų indėlį ugdant jaunuolius – Adolfo Šapokos gimnazijos mokytojas ekspertas Stepas Eitminavičius; už įsimintinus vaidmenis teatre ir kine, ilgametę veiklą kraštiečių klube „Indraja“ – aktorius Ferdinandas Jakšys; už sąžiningą ilgametį darbą – Utenos apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkas Petras Kunčiūnas; už informacinę sklaidą – A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos bibliotekininkė Laima Lapinienė; už pedagoginę, žurnalistinę veiklą – Utenos muzikos mokyklos pedagogė Audronė Misiukaitė; už iniciatyvumą ir pastangas įgyvendinant Utenos kaip Rytų Aukštatijos regiono centro, kuriame gera ir patogu gyventi, viziją – UAB „Utenos komunalininkas“ direktorius Tautgirdas Narbutas; už aktyvią švietėjišką, kultūrinę, socialinę ir visuomeninę veiklą bei tarptautinių ryšių plėtojimą – Utenos kolegijos dėstytoja Nijolė Rimkevičienė; už svarų indėlį stiprinant bendradarbiavimą tarp rajono savivaldybės ir verslo atstovų – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo direktorius Sergėjus Rybakovas; už ilgametį darbą profesinėje sąjungoje, Utenos krašto žmonių problemų sprendimą bei jų interesų gynimą – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Utenos rajono centro pirmininkė Laimutė Taleikienė.

Uteniškius sveikino rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Seimo nariai Edmundas Pupinis ir Milda Petrauskienė, rajono tarybos narys Osvaldas Katinas.

„Utenos apskrities žinių“ informacija

Naujausi komentarai

Brenda

0

 

 

2012 Balandis 23, 21:00

Na iš vienos pusės gal ir žiaurus, bet ką padysari.Ir ne katinas, o katė. Ir ne naminė, o pusiau laukinė. Ir ne žaidžia, o suvalgo. Žaidžia ji tik su pelėmis, žuvys negali pabėgt, tai nėra kaip žaist.Ir žuvys šitos iš „prūdelio“, kur jų daugiau nei reikia ir kur joms maisto stinga.Dėl holokaustų, matėm pakankamai tokio tipo filmų. Gal kažkas truputį ir yra panašaus.

Rašyti atsakymą

Vardas *
Įveskite simbolius iš paveiksliuko:
Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.

Komentuoju

Atšaukti

Tavo komentaras

Vardas *

Įveskite simbolius iš paveiksliuko:		Komentuoju

Informuokite redakcija apie netinkamus komentarus.