Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius domėjosi ūkininkų problemomis
Seimo nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio kvietimu vasario 2 dieną Utenoje viešėjo LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Su juo atvyko Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius Vitas Lopinys ir ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius (dešinėje) lankėsi ūkininkų Valerijos ir Alvydo Vaškelių fermoje. Autorių nuotraukos
Vizito metu ministras K. Starkevičius susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, lankėsi pas ūkininką Kazį Maskoliūną, Užpalių krašte ūkininkaujančius Valeriją ir Alvydą Vaškelius, domėjosi mūsų krašto ūkininkų problemomis.
Ūkininko planuose – nauja stogo danga
Į Utenos rajoną atvykęs Žemės ūkio ministras K. Starkevičius žvalgėsi po kaimus, susitiko su ūkininkais, domėjosi, kaip kaimo žmonėms sekasi dalyvauti šiferinių stogų keitimo programoje. Aplankė netoli Utenos, Avižienių kaime, įsikūrusį ekologinio ūkio savininką Kazį Maskoliūną. Auginantis braškes, avietes, laikantis 35 bičių šeimas, ūkininkas produkciją parduoda vietiniams gyventojams, sezono metu dalį užauginto derliaus parduoda mieste.
Šiuo metu jis rengiasi pasinaudoti europinėmis lėšomis ir seną šiferinę stogo dangą pakeisti nauja.
Su ministru Kaziu Starkevičiumi daugelis norėjo pasikalbėti asmeniškai
Šiferinių stogų keitimo programa, kurią inicijavo Žemės ūkio ministerija, anot ministro K. Starkevičiaus, yra takoskyra tarp miesto ir kaimo. Šiuo projektu ateityje ir toliau turėtų naudotis ūkininkai, norintys modernizuoti ne tik gyvenamuosius, bet ir ūkinius pastatus. Tik tvarka turėtų būti kitokia nei dabar – be jokių sudėtingų procedūrų ar tarpinių grandžių (pvz., savivaldybių). Tikimasi, kad paraiškas ūkiniams pastatams modernizuoti bus galima teikti jau nuo 2014 metų.
Šiferinio stogo savininkas K. Maskoliūnas paraiškos paramai gauti kol kas nepateikė, ketina tai padaryti artimiausiu metu. Sulaukęs garbių svečių, Avižienių kaimo gyventojas klausė, ar nėra pasikeitimų ir naujovių tiems, kurie dalyvauja šiferinių stogų keitimo programoje. „Supratau, kad jų nėra. Programa vykdoma pagal numatytus planus“, – tikina ekologinio ūkio savininkas Kazys Maskoliūnas, sužavėtas viešėjusio ministro K. Starkevičiaus šiltumu ir paprastumu.
Ūkininkauja ir tėvai, ir vaikai
Speiguotą ketvirtadienio dieną ministras su savo palyda atskubėjo ir į Užpalius. Lankėsi viename stambiausių pieno ūkių, priklausančių Valerijai ir Alvydui Vaškeliams. Ūkininkai laiko 330 galvijų, iš jų – 115 melžiamų karvių.
Prie žemės ūkio darbų nuo mažens buvo pratinami ir Vaškelių sūnūs – Tadas ir Paulius, tik dukra Agnė po studijų pasiliko gyventi Vilniuje. Tadas Vaškelis, su šeima gyvenantis netoli Užpalių, Kėpių kaime, ūkininkauja savarankiškai – augina apie 70 melžiamų karvių, iš viso laiko daugiau nei 150 raguočių. Augalininkystės mokslus baigęs Paulius padeda tėvams, augina grūdines kultūras.
Ministras pasidžiaugė, kad jauni žmonės ne tik perima iš tėvų verslą, susijusį su žemės ūkiu, bet ir nebijo rizikuoti – patys augina gyvulius ir plėtoja savo verslą.
Ūkininko darbą prestižiniu vadinantis Žemės ūkio ministras neneigia, kad ši didžiulės atsakomybės ir pasiaukojimo reikalaujanti veikla ūkininkams kelia ir nemažai klausimų, susiduriama su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, kurias imasi spręsti vietinė savivalda ar institucijos, susijusios su žemės ūkio veikla. Tačiau dažnai minėtųjų institucijų pastangos padėti būna bevaisės.
Ne vienas rajono ūkininkas nusivylęs – laisvos valstybinės žemės beveik nebėra. Jos neįmanoma ne tik nusipirkti, bet ir išsinuomoti. „Žemės nusipirkti nėra. Kartais susidaro toks įspūdis, kad dirbantys žmonės (ūkininkai) Lietuvai nereikalingi“, – guodžiasi Valerija Vaškelienė ir stebisi neįprasta tvarka – Lietuvoje sėkmingai gyvuojančiais Europos Sąjungos remiamais „sofos“ ūkininkais, kurie nedirba žemės, nelaiko gyvulių, tačiau gauna tiesiogines išmokas.
Ministras K. Starkevičius tikina, kad „sofos“ ūkininkų era, matyt, jau baigiasi – anksčiau pirmiausia išmokos pasiekdavo ne ūkininkus, o „sėdinčius ant sofos“. „Dabar atvirkščiai. Jei žmogus dirbs žemę – gaus išmokas, o jei sėdės ant sofos – nebegaus“, – patikino Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Šeimos ūkis – teisė į gyvavimą
Nežiūrint užsitęsusių žiemos speigų, į AB „Statva“ salę ūkininkai susirinko gausiai ir neskubėjo išskirstyti. Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, pasinaudodamas Seimo darbo pertrauka, pakvietė rajone apsilankyti Premjerą Andrių Kubilių (prieš savaitę), Žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir ministerijos tarnybų specialistus. E. Pupinis sakė, kad tai darąs žinodamas, kad rajone yra problemų, nori, kad pokalbiai su Vyriausybės atstovais būtų dalykiški ir padėtų spręsti gyvenime iškilusias problemas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas užsirašinėja ūkininkų pastabas ir pageidavimus
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius džiaugėsi, kad Užpalių krašte nemažai puikių ūkininkų, čia daug auginama gyvulių. Gerų ūkių yra ir kitose rajono seniūnijose, nors žemės nederlingos. Visame rajone galima auginti daugiau mėsinių galvijų ir melžiamų karvių, nes įrengti kultūrines pievas ir ganyklas ne taip brangu. Reikia šalinti per daugelį metų žemės ūkyje padarytas klaidas, grąžinti žmonėms pasitikėjimą savo jėgomis. Ministerijos iniciatyva paskutiniais metais pataisyta daugelis įstatymų, panaikinta dalis biurokratinių barjerų, tobulinama lėšų paskirstymo sistema, taisomos žemės ūkio reformos klaidos, kad galėtų kurtis ir gyvuoti šeimos ūkiai, žinoma, įsigydami šiuolaikinę techniką. Ūkininkams geriau turi tarnauti žemės ūkio institucijos. Pavyzdžiui, dalis veterinarijos tarnybų, užuot padėjusios ūkininkams, ieško priežasčių už ką jį nubausti. Nemažai kritikos verti žemėtvarkininkai. Rajono ūkininkai ministrui skundėsi, kad nuomodami žemę jie sulaukia nemalonių siurprizų – be išankstinio įspėjimo žemė parduodama. Valstybės žemė parduodama vos ne slaptai, ją nuperka asmenys, nežadantys ūkininkauti, tikriausiai laukiantys, kol ji pabrangs ir bus galima parduoti. Tuo tarpu gyvulius auginantys ūkininkai tegali pirkti nedidelius žemės plotus, išmėtytus po didelę dalį rajono.
Abejotinos tarnybos ir jų veikla
Susikūrusios tarnybos, kurios ūkininkams nereikalingos, apskritai jų egzistavimas logiškai nepateisinamas. Ar reikalingas pieno šaldytuvų kasmetinis kalibravimas, kainuojantis per 700 litų? Juk į pienovežį pienas patenka per skaitiklį. Pagal skaitiklio parodymą pieno perdirbėjai atsiskaito su ūkininku. Abejotinų tarnybų yra nemažai. Vienos likusios iš tarybinių laikų, kitos – naujai susikūrusios. Vadinami ūkininkų mokymai peržengė bet kokias sveiko proto ribas. Ministras pažadėjo, kad bus įvesta tvarka, bereikalingai švaistomos lėšos panaudotos racionaliau.
Ar reikia Užpalių seniūnijos derlingas žemes užsodinti mišku, kai žemdirbystei netinkamų plotų yra kitose seniūnijose?
Edmundas Pupinis priminė žemdirbiams, kad rajone nėra net ūkininkų sąjungos skyriaus ir rekomendavo jį išrinkti. Žemės ūkio ministras taip pat sakė, kad uteniškiai ūkininkai turėtų būti aktyvesni gindami savo reikalus ar reikalaudami paramos. Tiesiogiai melioracijos įrengimų priežiūrai skiriama nedaug lėšų. Tačiau finansuojami melioracijos priežiūros projektai, apmokami griovių valymo darbai. Pasvalio rajono ūkininkai per metus atliko melioracijos priežiūros darbų už dvidešimt milijonų litų.
Parama didės
Ministras kalbėjo, kad dalis ūkininkų be reikalo baiminasi, jog parama po 2013 metų sumažės. Ne, visos išmokos išliks. Parama ūkiams modernizuoti didės. Dalis politikų priekaištauja Europos Sąjungai, kad ji neištesėjo pažadų dėl Lietuvos žemės ūkio rėmimo ir modernizavimo. Netiesa, Europos Sąjunga tesi visus įsipareigojimus, numatytus stojimo į bendriją sutartyje. Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytos mažesnės išmokos negu Vokietijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Reikia atsižvelgti į tai, kad senosiose ES valstybėse žemės nuoma keliskart brangesnė negu Lietuvoje, didesni žemės mokesčiai, brangiai mokama samdiniams… Gali būti, kad ir po 2013 metų išmokų skirtumai išliks, nors trys Baltijos šalys deda pastangas, kad jų neliktų. Kaip ten bebūtų, parama žemės ūkiui didės. Ministras kalbėjo apie tai, kad Lietuvos žemės ūkyje reikia didinti darbo našumą, protingai specializuoti ūkius. Žinoma, Utenos rajone neapsimoka auginti daug kiaulių, kurioms reikėtų pirkti pašarų. Tačiau auginti galvijus, karves, avis, plėsti ekologinius ūkius yra visos galimybės. Stambių ūkių rajono sąlygomis taip pat neverta tikėtis.
"Utenos apskrities žinios" informacija
Naujausi komentarai
Tavo komentaras