Jei ruošiatės tuoktis pirmą kartą, būkite atsargūs – net 50 proc. tokių sąjungų nesitęs iki 20-ųjų sukaktuvių, atskleidžia naujas tyrimas.

Kaip ten bebūtų, tokie skaičiai nesikeičia pastaruosius tris dešimtmečius.

Atradimai „rodo tendencijas, kad pastaruosius dešimtmečius šeimose vysta pastovūs dideli pokyčiai“, - sakė mokslininkai.

Viena iš tendencijų yra padidėjęs kartu praleidžiamo laiko kiekis tarp vyrų ir moterų nesusituokus. Buvo pastebėta, kad 2006-2010 metais, lyginant su ankstesniais, mažėjo pirmą kartą susituokusių moterų, tačiau daugėjo gyvenančių kartu su partneriais be santuokos įžadų.

Šie rezultatai yra paremti apklausomis, kurios buvo surinktos nuo 2006 iki 2010 metų, apklausiant 12 279 moteris ir 10 403 vyrus, nuo 15 iki 44 metų amžiaus. Tokia pati apklausa buvo atlikta ir 1973, 1976, 1982, 1988, 1995 ir 2002 metais.

Moterų, gyvenančių su savo seksualiniais partneriais nesusituokus procentas nuo 1982 metų iki 2006-2010 metų periodo padidėjo nuo 3 iki 11 proc.

Pastebima ir tai, kad šiuolaikinės moterys neskuba ištekėti. Dabartinis ištekančių moterų amžiaus vidurkis yra 26, vedančių vyrų – 28 metai.

Pirmą kartą susituokusių moterų kiekis sumažėjo nuo 44 proc. 1982 m. iki 36 proc. 2006-2010.

Tikimybė, kad pirmoji santuoka truks bent 10 metų anksčiau moterims buvo lygi 68 proc., o vyrams – 70 proc. šie skaičiai smarkiai krito, žiūrint 20 metų į priekį, nes dabar moterims tokia tikimybė lygi 52 proc., o vyrams – 56 proc.

Mokslininkai pastebėjo, kad šie skaičiai labai panašūs į tuos, kurie buvo 1970-aisiais.

Tie, kurie susituokė būdami dar paaugliais, turėjo mažiau šansų išgyventi santuokoje iki 20-ųjų sukaktuvių nei tie vyrai ir moterys, kurie ištarė santuokos įžadus vienas kitam po 20-ies.

Religinis auklėjimas padarė skirtumų, moterys, kurios sakė buvusios auginamos pagal „kitas religijas“, turėjo 65 proc. šansų turėti 20-ies ar daugiau metų trunkančią pirmąją santuoką.

Po to sekė moterys, užaugintos katalikiškose šeimose (53 proc.), toliau protestantų (50 proc.) ir nereligingose šeimose (43 proc.).

Dar vienas faktorius buvo išsilavinimas. Bent Bakalauro laipsnį turintys vyrai ir moterys turėjo daugiau galimybių turėti ilgą pirmąją santuoką nei mažiau išsilavinę žmonės.

Bevaikės šeimos taip pat turėjo daugiau galimybių išlaikyti santuokos ryšius 20 metų ar daugiau nei tie sutuoktiniai, kurie turėjo vaikų.

Prieš tai negyvenusios kartu su vyrais moterys dažniau buvo linkusios į ilgalaikę pirmąją santuoką nei tos, kurios jau prieš santuoką gyveno kartu (atitinkamai, 57 ir 45 proc.).

 www.suaugusiems.lt

Utenos.info

Plečiasi didžiųjų vaistinių tinklas, o privačioms išgyventi darosi vis sunkiau – pasitaiko ir tokių atvejų, kad neišlaikiusios konkurencijos egzamino, jos pamažu užveria duris, užleisdamos vietą už save kur kas galingesnėms.

Utenoje vaistus gaminančių vaistinių nėra. Farmacininkai neslepia – vaistus pelningiau yra parduoti, o ne gaminti. Tad uteniškiams, kuriems gydytojai išrašo gaminamų vaistų, tenka blaškytis ne tik po mūsų apskritį, bet ir po Vilnių.

Vaistų ieškoti – į sostinę

Panašiai atsitiko vienai Utenoje gyvenančiai Rūtai (redakcijai pavardė žinoma – aut. past.). Moteriai, apsilankiusiai privačioje medicinos klinikoje pas dermatologą, buvo išrašytas receptas, tačiau nė vienos vaistinės, kuri galėtų pagaminti receptinius vaistus, ji taip ir nerado. Rūta buvo informuota, kad vaistų pagaminti galinčios tik dvi artimiausios vaistinės Molėtuose ir Anykščiuose. Odos susirgimą turinčiai moteriai taip pat buvo pasiūlyta nuvykti į Vilnių.

„Stebiuosi tuo, kad gydytojai mums išrašo tokių vaistų, kurių nė su žiburiu nerasi. Matyt, prekybos centrais tapusios vaistinės užsiima tik medikamentų prekyba ir akcijomis, o ne būtinų vaistų gamyba“, – apgailestavo uteniškė, po ilgų paieškų nusprendusi vykti į Vilnių ir čia įsigyti tepalo, sudėtyje turinčio sieros.

„Šiandien taip yra todėl, kad vaistinėms gaminti vaistų paprasčiausiai neapsimoka. Tam turi įtakos didėjantys gaminamiems vaistams keliami reikalavimai“, – paaiškina seniausios Molėtų vaistinės direktorė Rimtautė Nariūnienė.

1961 metais Molėtuose įsikūrusi vaistinė turėjo du filialus, kuriuose dirbo 16 darbuotojų, tačiau plečiantis didžiųjų vaistinių tinklui, jų skaičius gerokai sumažėjo – daugelis darbuotojų, pavilioti geresnio atlygio už darbą, perėjo į kitas. Šiuo metu Molėtuose, turinčiuose apie 7 tūkstančius gyventojų, veikia net 7 vaistinės.

Gaminti nuostolinga

Geroje komercinėje vietoje įsikūrusi UAB „Molėtų vaistinė“ gamina vaistus, tačiau, anot vadovės, gamyba vyksta itin vangiai. „Mes neturime odos gydytojo. Vieną kartą per savaitę pacientus konsultuoja ir odos susirgimus gydo iš Utenos atvykstanti gydytoja T. Matukienė. Į mūsų vaistinę pasigaminti preparatų užsuka vos vienas kitas molėtiškis. Daugiausia klientų sulaukiame iš aplinkinių rajonų ar Utenos. Žinoma, beveik visų vaistų atitikmenis galime rasti kiekvienoje vaistinėje, bet jie būtų keliskart brangesni nei pagaminti vietoje“, – sako vadovė R. Nariūnienė, pabrėžianti, kad ne visų vaistų atitikmenų galima nusipirkti. Pavyzdžiui, labai populiarus psoriazei gydyti skirtas 5 proc. salicilo tepalas yra gaminamas pagal receptą, mat šiam preparatui pagaminti kartais prireikia iki pusės kilogramo vaistinių medžiagų.

Tepalai, tirpalai, mikstūros – tai patys populiariausi gaminami medicininiai preparatai, skirti odos susirgimams, naujagimių ir kūdikių slogai gydyti. Vadovės teigimu, į vaistinę per dieną pasigaminti vaistų užsuka daugiau nei 10 klientų, tačiau būna ir tokių dienų, kai nesulaukiama nė vieno.

Pastaruoju metu uteniškiai užsako gaminamo spirito, kurį naudoja įvairiems odos įtrynimams, žolelių antpilams gaminti.

Molėtuose įsikūrusi vaistinė prekiauja narkotiniais ir psichotropiniais vaistais, kuriems laikyti sudarytos tinkamos sąlygos.

Direktorė Rimtautė Nariūnienė neslepia, kad vaistinę išsilaikyti darosi vis sudėtingiau – užsakymų gaminti vaistus mažai, o jei atsiranda, tai jie esantys nuostolingi. „Į vaistų gamybą reikia daug investuoti, tačiau tikrai ne visuomet pavyksta atsiimti pinigus“, – tikino UAB „Molėtų vaistinė“ direktorė R. Nariūnienė, netolimoje ateityje žadanti nutraukti kai kurių vaistų gamybą.

Dažniausiai vaistus gamina odos susirgimams gydyti

Paskambinome į keletą didesnių ir mažesnių Utenoje esančių vaistinių, pasidomėjome, ar mūsų mieste iš daugelio vaistinių nė viena taip ir nesusigundė gaminti vaistų. „Tam reikalingos specialios papildomos patalpos, varžo ES keliami griežti reikalavimai, kurių būtina laikytis gaminant vaistus“, – priežastis vardijo vaistininkai, kurių įsitikinimu, gaminamus vaistus išrašo tik vyresniosios kartos gydytojai.

Tikriausiai daugelis uteniškių dar atsimena tuos laikus, kai pačiame miesto centre įsikūrusi savivaldybei priklausiusi vaistinė vietoje gamino reikiamus vaistus. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojams buvo patogu ir praktiška. Kadangi šios vaistinės veikla savivaldybei buvo nuostolinga, 2009 metais vaistinė buvo uždaryta.

Odos ligų gydytoja Tatjana Matukienė savo pacientams išrašo gaminamų vaistų – jie efektyvūs ir platesnio poveikio, naudojami įvairiems odos susirgimams gydyti. „Vietoje gaminti vaistus yra pigiau ir geriau tuo, kad galima pagaminti masiškai. Mano darbo praktikoje pasitaiko atvejų, kai pagalbos kreipiasi seni žmonės, kuriuos kamuoja kūno niežulys. Vaistinėje pirkti gatavi vaistai niežulio neveikia, tad tokiems pacientams tenka išrašyti tik gaminamus vaistus“, – sakė gydytoja, mananti, kad gaminamų vaistų era jau baigėsi. Juos pamažu užkariauja galingoji vaistų pramonė.

Ji įsitikinusi, kad vaistinėms pačioms gaminti vaistus yra brangus užsiėmimas.

"Utenos apskrities žinios" informacja